Trumparegystė (taip pat žinoma kaip miopija) – tai akių gebėjimo laužti šviesos spindulius (akių refrakcijos) yda, pasireiškia suprastėjusiu tolimų daiktų ir objektų matymu. Taip nutinka todėl, nes šviesos spinduliai, kirtę mūsų optinę sistemą, susikerta prieš tinklainę – trumparegių žmonių akies obuolys arba būna pailgos formos, arba jų ragena yra pernelyg iškilusi. Nors trumparegystė gali būti diagnozuojama bet kokio amžiaus žmonėms, dažniausiai ji nustatoma 7-12 metų amžiaus vaikams. Aštriausi trumparegystės požymiai juntami paauglystėje, o sulaukus 18-40 metų amžiaus, situacija dažniausiai stabilizuojasi, liga nustoja progresuoti.
Trumparegystės simptomai
Trumparegiams būdingi šie simptomai:
- Periodiškai pasitaikantys galvos skausmai.
- Neryškus toliau esančių objektų vaizdas.
- Žiūrėjimas į tolį prisimerkus.
- Mirgėjimas akyse.
- Skausmas bandant judinti akies obuolius.
- Nuolat išsiplėtę vyzdžiai.
Testas trumparegystei nustatyti
Nustatyti ar esate trumparegis galite labai greitai ir paprastai. Mums pagelbės optine iliuzija paremtas “Einšteino ar Monro” trumparegystės testas, kurį sukūrė dr.Aude Oliva iš Masačusetso technologijos instituto (JAV).
Pasiruošę? Tuomet tiesiog pažiūrėkite į šią nuotrauką:
Jei šioje hibridinėje nuotraukoje matote žymųjį teorinės fizikos mokslininką Albertą Einšteiną, tuomet jūsų rega yra normali ir trumparegystės problemos bent kolkas jums yra neaktualios. Tačiau jei nuotraukoje matote taip pat gerai žinomą dainininkę Merilin Monro, jūsų akys turi trumparegystės problemų. Neturintys trumparegystės gali atsitraukti kelis metrus atgal ir taip pat nuotraukoje pamatys žaviąją dainininkę.
Vis tik, tikslią ir patikimą trumparegystės diagnozę gali nustatyti tik gydytojas oftalmologas.
Trumparegystės priežastys
Egzistuoja du trumparegystės tipai: paveldima ir įgyta trumparegystė.
Paveldima trumparegystė
Paveldima trumparegystė paprastai diagnozuojama mokyklinio amžiaus vaikams (7-18 metų). Labai reti atvejai kuomet trumparegystę galima diagnozuoti anksčiau ir dažniausiai tai būna dėl to, jog trumparegystė vaikui gimus nebuvo laiku diagnozuota (myopia congenita), todėl, laiku neatliktos regos korekcijos sąlygojo netinkamą akies obuolio vystymąsi. Paveldima trumparegystė įprastai pasireiškia tik tada jei abu tėvai turi šį regos defektą. Priešingu atveju miopijos požymiai pasireiškia tik 8% vaikų.
Įgyta trumparegystė
Mokslininkai nustatė keletą rizikos veiksnių, kurie turi įtakos trumparegystės atsiradimui ir šios akių ligos progresavimui:
1) per didelė akių apkrova
Ilgai trunkanti ir intensyvi akių apkrova, darbas, esant prastam darbo vietos apšvietimui, tinkamų atstumų nesilaikymas skaitant ir rašant, per dažnas televizoriaus, kompiuterio ar išmaniojo telefono naudojimas – visa tai faktoriai, spartinantys trumparegystės atsiradimą. Paradoksalu, jog beveik su visais iš šių faktorių susiduria mokyklinio amžiaus vaikai ir būtent todėl trumparegystės atsiradimo rizika mokyklinukams yra itin didelė.
2) regos korekcijų trūkumas
Regos korekcijų trūkumas, pasireiškus pirmiesiems trumparegystės simptomams, tik dar labiau apsunkina problemą. Sergančios akys dar smarkiau apkraunamos, todėl akių liga progresuoja sparčiau. Negydoma miopija gali sukelti periodiškai pasireiškiančius galvos skausmus, o kartais net tapti žvairumo priežastimi.
3) nūdienos aktualijos
Nors žmogaus organizmas – tūkstančius metų trūkusios evoliucijos padarinys, jis lengvai adaptuojasi prie naujos aplinkos ir jos aktualijų. Mokslininkai teigia, jog trumparegystė šių laikų žmogui yra normalus reiškinys. Tačiau kodėl taip yra? Visa tai vyksta todėl, kad visą mums reikiamą informaciją galime pasiekti per savo išmaniuosius įrenginius, mūsų akims dabar labiausiai būdingas šviesos židinio nuotolis lygus 25-30 centimetrų. Vidutiniškai būtent toks atstumas skiria mūsų akis nuo kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrano.
4) stresas
Bet koks stresas iššaukia tipines organizmo reakcijas. Viena iš jų – streso hormonų (katecholaminų) išskyrimas į kraują, simpatinės nervų sistemos aktyvavimas. Mūsų akyse esti tūkstančiai mažų kraujagyslių, kurių pagalba maistinės medžiagos ir deguonis pasiekia ląsteles ir jas maitina, todėl kraujyje esantys hormonai neigiamai paveikia mūsų akių veiklą: pažeidžiami energijos atkūrimo procesai tinklainėje, lipidų pereoksidacijos produktai pradeda kauptis akies audinyje, padidėja akispūdis. Visi šie simptomai būdingi ir trumparegystei, todėl stresas ir miopija tarpusavyje koreliuoja.
Trumparegystės laipsniai
Ligos progresavimo laipsnį, remiantis regos aštrumo slopimu, nusako trumparegystės dioptrijos. Egzistuoja trys trumparegystės laipsniai:
- Silpna trumparegystė – iki 3 dioptrijų.
- Vidutinė trumparegystė – nuo 3 iki 6 dioptrijų.
- Stipri trumparegystė– kai dioptrijų skaičius viršija 6.
Trumparegystės gydymas
Trumparegystės gydymui dažniausiai naudojami akiniai arba toriniai kontaktiniai lęšiai, kurių lęšiai – įgaubti. Taip pat kur kas rečiau taikomi chirurginiai metodai – fotorefrakcinė keratektomija.
Akiniai
Akiniai – tai ko gero dažniausiai naudojama priemonė trumparegystės korekcijai. Kadangi trumparegystė dažniausiai diagnozuojama vaikams, didžiausias šios korekcinės priemonės privalumas – praktiškumas. Ši regos korekcijos priemonė ekonomiška (vienos akinių poros gali užtekti ilgam), ilgaamžė, akinius lengva prižiūrėti. Tinkamai parinkti akiniai turi ir teigiamų estetinių savybių – jie gali pridėti jūsų stiliui savitumo, paslėpti tam tikrus veido defektus. Nepaisant krūvos privalumų, akiniai turi ir trūkumų. Bene pagrindinis jų – akinių rėmeliai apriboja regėjimo lauką, o patys akiniai iškreipia matomą vaizdą. Taip pat akiniai visiškai netiks asmenims, mėgstantiems aktyvų laisvalaikį – jie smunka, lengvai gali nukristi ir sudužti.
Kontaktiniai lęšiai
Kontaktiniai lęšiai turi daugiau teigiamų savybių nei akiniai ir leidžią gyventi pilnavertį, aktyvų gyvenimą. Kontaktiniai lęšiai leidžia jaustis laisvai, neriboja matymo lauko, su kontaktiniais lęšiais asmuo atrodo natūraliai, su jais galima nešioti bet kuriuos akinius nuo saulės. Kita vertus, jų nešiojimas turi ir trūkumų. Didžiausias jų – nuolatinis kontaktinių lęšių įsidėjimas ir išsiėmimas. Kadangi didžioji dalis asmenų, sergančių trumparegyste – vaikai, nuolatinis kontaktinių lęšiu keitimas sukelia infekcijos riziką. Net ilgai nešiojantys ir pripratę prie lęšių asmenys neapdrausti nuo įvairių uždegiminių reakcijų, kurių pasekmės – regėjimo praradimas, ką jau kalbėti apie vaikus, kurie dažnai nesilaiko higienos normų.
Lazerinė trumparegystės korekcija
Ši procedūra taikoma pilnametystės sulaukusiems žmonėms, kadangi būtent šiame amžiuje miopija dažniausiai stabilizuojasi. Operacija atliekama lazeriu (fotorefrakcinės keratektomijos metodu). Beveik visais atvejais operacija garantuoja normalų regėjimą, tačiau kadangi šis metodas nėra pilnai moksliškai ištirtas, sunku spręsti apie galimas korekcijos pasekmes ateityje.