Astigmatizmas - simptomai, diagnostika ir gydymas

Žodis astigmatizmas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio stigme, kuris reiškia tašką, o priešdėlis „а“ reiškia „taško nebuvimą“. Šis žodis pasirinktas ne veltui, kadangi sergant astigmatizmu, šviesos spinduliai, įveikę akies optinę sistemą, susikerta ne viename bendrame taške, o keliuose jų. Todėl žmogaus akies tinklainėje susidaro neryškus, iškreiptas vaizdas. Svarbu pastebėti, jog asmeniui, sergančiam astigmatizmu, būdingos tiek toliaregio, tiek trumparegio savybės – jis mato prastai ir iš toli, ir iš arti. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, įrodyta, jog beveik visiems mūsų planetoje gyvenantiems žmonėms būdingas astigmatizmas. Tačiau svarbu pastebėti, jog 85% žmonių šis regėjimo sutrikimas yra labai neženklus (iki 1 dioptrijos), todėl jis praktiškai nepastebimas. Tuo tarpu likusiems 15% astigmatizmo gydymui būtina pasitelkti arba specialius akinius (lęšius), arba operaciją.

Astigmatizmo priežastys ir simptomai

Astigmatizmas gali pasireikšti tiek vaikystėje, tiek ir senyvame amžiuje. Nors ši liga dažniausiai būna paveldima, ją gali sukelti ragenos ir lęšiuko randėjimai, kurie atsiranda nesėkmingų operacijų ir fizinių traumų metu.

Astigmatizmas atsiranda dėl netaisyklingos akies lęšio formos, kuriai, kaip jau minėta, įtakos turėti gali įgimtumas arba fiziniai pažeidimai. Idealiu atveju kai akis sveika, ragena būna sferos formos, todėl tiek horizontalioje, tiek vertikalioje plokštumoje vaizdas fokusuojamas vienodai. Sergant astigmatizmu, vaizdas plokštumose fokusuojamas skirtingai – pavyzdžiui, šviesa į tinklaine horizontalioje plokštumoje gali būti fokusuojama normaliai, kai tuo tarpu vertikalioje plokštumoje šviesos spinduliai susikerta prieš arba už tinklainės taip suplodami vaizdą ir padarydami jį neryškiu.

astigmatizmas - akių liga

Esant nedideliam astigmatizmui, asmuo gali jo visai nepastebėti. Pripratęs nuolat matyti kiek neryškų ir ištemptą vaizdą žmogus tai laiko norma ir nė nenutuokia, jog gali turėti rimtų regėjimo problemų. Dažniausiai apie ligą susimąstoma tik tada, kai pasireiškia šie astigmatizmo simptomai:

  • dažni galvos skausmai,
  • regėjimo susilpnėjimas dirbant kompiuteriu arba skaitant,
  • gali dvejintis akyse.

Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų būtina skubiai kreiptis į gydytoją oftalmologą, kadangi negydomas astigmatizmas gali sukelti žvairumą.

Astigmatizmo diagnostika

Astigmatizmą atlikus regos tyrimą diagnozuoja gydytojas oftalmologas. Tyrimo metu pasitelkus specialius regėjimo testus ir lenteles, tikrinamas regos aštrumas, o specialių cilindrinių lęšių pagalba nustatomas ragenos kreivumas. Patikrinęs akis, gydytojas ligonio kortelėje (arba recepte akiniams bei lęšiams) nurodo ir astigmatizmo laipsnį bei kryptį. Raidelės „sph“ nurodo astigmatizmo sferinės korekcijos kiekį, o abreviatūros „cyl“ ir „ax“ – jos dydį ir orientaciją.

Astigmatizmo gydymas

Iki šios dienos žinomi trys astigmatizmo gydymo būdai:

  • akiniai,
  • kontaktiniai lęšiai, ir
  • operacija.

Sergant astigmatizmu, akiniai ir (toriniai arba astigmatiniai) kontaktiniai lęšiai pacientui parenkami individualiai, priklausomai nuo to kokia yra akies laužiamosios gebos dispersija horizontalioje ir vertikalioje ašyje nuo normos. Vis tik, akiniai gali padėti tik esant lengvam astigmatizmui – sunkaus astigmatizmo atveju akinių nešiojimas gali sukelti akių skausmus ir galvos svaigimą. Svarbu pastebėti, jog akiniai ir lęšiai gali būti naudojami labiau kaip prevencinė priemonė siekiant sustabdyti ligos plitimą – pilnai atstatyti regėjimą padės tik astigmatizmo operacija. Šiuo metu astigmatizmo gydymui naudojami šie operacijų metodai:

  • Keratotomija – tai operacija, kurios metu ragenoje padaromos dalinės spindulių formos įpjovos. Ragena randėdama plokštėja dėl ko sumažėja jos laužiamoji galia dioptrijomis. Šis gydymo metodas padeda sergant trumparegiu arba mišriu astigmatizmu.
  • Lazerinė koaguliacija — šiuo gydymo metu lazeris paskleidžia dešimtis tūkstančių impulsų, kurie sudaro vieną tiksliai apskaičiuotą pjūvį. Tokiu būdu unikalios femtosekundinio lazerio savybės leidžia pilnai kontroliuoti ragenos skersmenį, storį, centravimą ir morfologiją, minimaliai pažeidžiant ragenos architektūrą ir taip grąžinant jai idealią formą.

Tam, kad nustatytumėte koks gydymo būdas tinkamiausias jums, apsilankykite pas akių priežiūros specialistą. Nepamirškite reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą – taip išvengsite akių ligų ir galėsite ilgai džiaugtis puikiu regėjimu.