Lizocimas – tai hidrolazių klasės atimikrobinis fermentas, kuriamas gyvūnuose ir skirtas teigiamųjų bakterijų polisacharidinių sienelių ardymui. Jis apsaugo organizmą ir veikia kaip antibakterinė užtvara.
Licozimo yra makrofagų, daugiaformių leukocitų granulėse bei tose gyvūnų organizmo dalyse, kurios dažnai reaguoja su aplinka, nes pro ten dažniausiai ir patenka visos bakterijos. Jo pasitaiko seilėse, ryklės gleivinėje, motinos piene, ašarose. Šis fermentas hidrolizuoja beta-1,4 glikozidinius ryšius, esančius tarp N-acetil-D-glukozamino peptidoglikanuose, N-acetil D-glukozamino liekanų chitodekstrinuose ir n-acetilmuramo rūgšties. Seilių antibakterinį veikimą galime pastebėti pamatę, kad seilėse yra 5 mg/l lizocimo. Motinos piene šio fermento koncentraciją yra daug didesnė, bei ženkliai didesnė nei karvės piene (maždaug 400mg/l), o ir praėjus nemažai laiko po gimdymo ji kaip tik didėja1. Kadangi lizocimas yra mažas ir stabilus fermentas, jis idealiai tinka baltymų struktūros ir funkcionavimo tyrimams.
Lizocimas yra labai svarbi imuninės sistemos dalis. Dėl per mažo lizocimo lygio naujagimiams gali išsivystyti plaučių ligos. Kadangi būtent šis fermentas padeda apsaugoti organizmą, todėl naujagimiui motinos pienas yra nepaprastai svarbus. Lizocimas taip pat yra vienas iš fermentų, padedančių apsaugoti akių membraną, todėl šiuo fermentu yra gydomas konjuktyvitas, ragenos erozijos bei kitos akių ligos. Tačiau per didelis lizocimo kiekis taip pat yra pavojingas. Kai kurios vėžinės ląstelės gali pradėti gaminti pernelyg didelius šio fermento kiekius organizme, kas gali sukelti inkstų nepakankamumą2.
Lizocimo nauda
Lizocimas yra naudojamas kaip vaistas. Aleksandras Flemingas netikėtai atradęs šį fermentą ir jo poveikį bakterijoms. Nors Lizocimo molekulė yra didelė ir dėl to ne visada yra veiksmingas vaistas, Flemingo atlikti tyrimai padėjo jam atrasti pirmąjį antibiotiką – peniciliną. Šiais laikas lizocimas yra parduodamas kaip amorfiniai milteliai, sunkiai tirpstantys vandenyje ir praktiškai netirpstantys alkoholyje. Dėl savo bakteriolitinio poveikio, naikina polisacharidų mikrobų apvalkalą, slopiną bakterijų augimą. Šis fermentas taip pat skatina nespecifinį kūno reaktyvumą, todėl naudojamas ir kaip vaistas nuo uždegimo. Jis yra naudojamas, nudegimams, atfoziniam stomatitui, konjuktyvitui, ragenos erozijos bei kitų infekcijų ligų gydymui. Lizocimas dažnai naudojamas įvairių akių ligų gydymui. Vaistas turi būti laikomas tamsioje, sausoje vietoje, apsaugotas nuo saulės spindulių ir ne aukštesnėje nei 0° C temperatūroje.
Taip pat lizocimas yra naudojamas ir maiste. Pramoniniu būdų jis dažniausiai išgaunamas iš vištų kiaušinių. Tam taikomi Košlando ir Philipso metodai:
Kadangi jis suardo bakterijų sienelių ląsteles, jis yra naudojamas kaip konservantas. Taipogi, jis yra naudojamas siekiant pagreitinti pieno rūgimą. Šis fermentas teigiamai veikia pieno fermentinės struktūros kokybę ir neleidžia vystytis pašalinei mikroflorai. Lizocimo priedas prailgina baktericidinės fazės laiką, o bandymuose su fermento priedais pieno fermentinė struktūra susidarė kur kas greičiau, nei mėginiuose be lizocimo. Išrūgos, gautos iš bandinių su lizocimo priedų yra skaidresnės, nei be šio fermento. Taip pat ištyrus pieno rūgšties vystymąsi rauginimo metu buvo pastebėta, kad lizocimas 1.5 val. prailgina kazeino komplekso dispersiškumo didėjimo laiką, sumažina rūgštingumą ir paveikia rūgštinės struktūros klampą. Šis fermentas taip veikia pieną, kad dėl jo pieno rūgštinė struktūra formuojasi iš smulkesnių baltyminių dalelių. Produktai, kuriuose dažniausiai sutinkame lizocimą – farmaciniai preparatai, sūriai ir kūdikių maistas3. Kadangi šis fermentas yra baltymas, nereikia pamiršti, kad vartotojui jis gali sukelti alerginę reakciją, todėl alergiški ir astma sergantys asmenys turėtų jo vengti.
Šaltiniai
[1] Human lysozyme: sequencing of a cDNA, and expression and secretion by Saccharomyces cerevisiae”. Biochemical and Biophysical Research Communications. Yoshimura K, Toibana A, Nakahama K.
[2] Lysozyme and cancer: role of exogenous lysozyme as anticancer agent. Pubmed. Nuoroda tikrinta 2017 m. gruodžio 10 d.
[3] https://akiuklinika.lt/akiu-ligos/ligos/jungines-ligos/alerginiai-egzogeniniai-konjunktyvitai/